Pagal aptiktas monetas sprendžiama, kad Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje monetos pradėtos kaldinti valdant didžiajam kunigaikščiui Algirdui (1345 – 1377 m.).Jos buvo kalamos iš sidabro.
Taisyklingos formos, europietiškos sidabro monetos – denarai, pusgrašiai, grašiai – Vilniaus kalykloje pradėtos kalti didžiojo kunigaikščio Aleksandro valdymo metais (1492 – 1506 m.).
1508 m., valdant didžiajam kunigaikščiui Žygimantui Senajam (1506 – 1544 m.), pradėtos leisti datuotos monetos. Lietuviškų monetų kalyba labiausiai suklestėjo Žygimanto Augusto (1544 – 1572 m.) valdymo laikotarpiu. Buvo kaldinamos įvairių tipų monetos: denarai, grašiai, taleriai, dukatai. (plačiau…)
Paskelbė Numizmatika | Kategorijos: Kolekcionieriai | 2011-04-14
0
Dar dabar atmintyje ryškiai piešiu vaizdą iš vaikystės prisiminimų: pieštukų kambarys. Kambarys, kuriame visos sienos nukabinėtos ilgais, trumpais, plonais, storais, lenktais, lankstomais, elektriniais, grojančiais, spalvotais, senais, moderniais, „užsienietiškais“, rusiškais pieštukais.
Pieštukų kambarys
Taip atrodo tėčio draugo dailininko Norberto Zovės pieštukų kolekcija. Norbertas savęs kolekcionieriumi nevadina: „Aš renku savo malonumui, specialiai neieškau, o kolekcionieriai tarpusavyje konkuruoja“.
Nekolekcionierius Norbertas pieštukus renka nuo 1979-ųjų , per tą laiką jo kolekcijoje apsigyveno (taip, gyvena, pieštukai turi jiems skirtą kambarį) 1517 pieštukų. Paskutinysis egzempliorius atkeliavo iš Tuniso, prieš kelias savaites – iš Japonijos. Iš viso N. Zovės namuose puikuojasi 51 valstybės pieštukų atstovai. Ne šiaip, su miestų atributika, bet įdomūs, originalūs, ypatingi – savo išvaizda, amžiumi, funkcionalumu ar istorija.
Norbertas turi ir lietuviškų pieštukų, kurie buvo pagaminti dar 1940-aisiais ir kurie jau pradėti gaminti dabar.
Norbertui patinka, kai jo kolekciją papildo naujas, įdomus egzempliorius (pavyzdžiui, pieštukas su kambario temperatūros termometru), bet jis nesiverčia dėl to per galvą ir internete specialiai pieštukų neieško. Viso pasaulio pieštukai į N. Zovės namus plaukia palaipsniui. (plačiau…)
Viduramžių vadovų monetarinė politika. Įvairių pinigų pavidalų suskirstymo sudarytos rūšys vadinasi pinigų sistemos. Kai pinigai rūšiuojami pagal medžiagą, galima nustatyti galvijų, kalių, metalų ir kt. pinigų sistemas. Kai metaliniai pinigai skirstomi pagal metalo rūšį, bus geležies, vario, sidabro, aukso pinigų sistemos. Romos imperijos griuvėsiuose prasideda Vakarų Europos didelės pinigų anarchijos laikai. Įvairios germaniškos ir gališkos gentys romėnų pavyzdžiu ima kalti savo pinigus. Tačiau šios monetų sistemos, lyginant su Romos, buvo dar netobulos, neturėjo sistemos.
Pirmoji germanų gentis švabai pirmieji ėmė kalti sidabrines monetas apie Va. Vidurį. Vėliau sotgotai ir vestgotai ėmė mėgdžioti Romos monetas, žymėjo jas įvairiais atvaizdais. Frankai taip pat kalė romėniško tipo monetas. (plačiau…)
Prieš keletą dienų teko susipažinti su labai įdomiais žmonėmis – Lietuvos kolekcionieriais. Pagalvojau, kaip smagu būtų gyventi su labai konkrečiu tikslu, pavyzdžiui, užsibrėžti per trejus metus įsigyti labai retą pašto ženklą ar susitaupyti pinigėlių naujai monetai, kurios itin trūksta puoselėjamai kolekcijai.
Kauno Sveikatos Mokslų Universiteto ketvirtakursė Monika renka monetas nuo penkerių. Sako, kad pirmasis pinigėlis buvo paprasta rusiška moneta, kuri buvo ir Lietuvos valiuta (tuo metu). Kažkuo sužavėjo tada dar mažą mergaitę. (plačiau…)
Paskelbė Numizmatika | Kategorijos: Numizmatika | 2011-03-03
0
Lietuvos bankas informuoja, kad kurį laiką trukęs viešas konkursas laimėti kolekcinių (proginių) monetų, skirtų krepšiniui, grafinių projektų kūrimo konkursui baigėsi. Jau 2011 metais pasirodys minėtoji, krepšiniui sukurta proginė moneta.
Lietuvos banko valdyba patvirtino kolekcinių (proginių) monetų, skirtų krepšiniui, grafinių projektų konkurso rezultatus. Pirmoji vieta skirta Liudo Parulskio projektams, antroji – Giedriaus Paulauskio, trečioji – Vytauto Naručio pateiktiems darbams.
Valdyba patvirtino Liudo Parulskio sukurtus 50 litų nominalo kolekcinės (proginės) auksinės monetos ir 1 lito nominalo kolekcinės (proginės) apyvartinės vario ir nikelio lydinio monetos, skirtų krepšiniui, averso ir reverso grafinius projektus. Taip pat patvirtinta, kad 1 lito kolekcinės apyvartinės monetos briaunoje – rantai su tarpais, 50 litų auksinės monetos briauna – lygi.
Monetas, skirtas krepšiniui, numatyta išleisti į apyvartą 2011 m. II ketvirtį.
